Kaip Himalajų aukštumos pažėrė minčių kūrybai?

Mano komforto lygis nėra aukštas, sakyčiau netgi žemas, Roko taipogi, tas mūsų gyvenimus dovanoja visiškai unikalias patirtis, užima sausą paramą patogioje lovoje su vaizdu į Eifelio bokštą, renkasi iššūkių keliančius maršrutus, nori nakvynės vietos pasirinkimo laisvę, o tuo pačiu komfortą, nepasižymi.

Jei reikia prisiminti pačias įspūdingiausias nakvynės vietas, neabejotinai abi jos būtų kalnuose. Pirmoji Sarchu, vienareikšmiškai Sarchu.

Himalajus Rokui pasiūliau įveikti motociklus per mūsų medaus mėnesį. Kaip minėjau, tokie jau esame, atsipalaiduojame gavę krislą adrenalino, saują iššūkių ir krūvos nesusipratimų. Apie Manali-Leh kelią negirdavo nieko, tik tiek, kad jis buvo atidarytas kokius keturis kartus, kitas metu nepravažiuojamas dėl sniego, vienas pavojingiausių kelių, pilnas adrenalino, iššūkių ir nesusipratimų, visgi atšiaurieji Himalajai, kiek tenka važiuoti per veikiančius kritinius kaskadus, atsidurti tarp sniego sienos, važiuoti per barškančius skardinius tiltus, matyti aukščiausias pasaulio viršukalnes, o tolumoje pamačius autobuso siluetą suvokti, kokia galinga šių kalnų dydybė.




Kas kelias valandas atrodo visiškai skirtingus kraštovaizdžius, nuo mėnulio kraterių iki Marso kanjonų, kelyje sutikti piemenis su šimtais galvijų, o kalnų dykumoje besiganančius jakus.






Šiame kelyje 365km nėra nei vienos degalinės, aukščiausias kertamas kelias 5328m aukštyje, o nakvynė atskira patirtis. Neskubant, pasimėgaujant, tarpplanetinis, nuo pasaulio atskirtas maršrutas įveikiamas per 3 dienas, gyvenantis Sarchu stovyklavietėje, 4229m aukštyje, be elektros, be vandentiekio, be ryšio, su egzistuojančiais tik dvejais patiekalais - maggie užpilama sriuba ir "bread omlet", nakvojant palapinėje, tėra viena gigantiška iš akmenų sukrauta lova, kuria daliniesi su čia laikinai gyvenančia šeima bei keletu darbininkų.




Įdomu? Kuom ši nakvynė nusipelnė mano gyvenime būtų tituluojama pačia įsimintiniausia? Žinote kaip atrodo rugpjūčio naktys? O kaip jos atrodo, kai esi arčiau dangaus? O kuomet aplinkui nėra šviesų? O dabar įsivaizduok, kad tų šviesų nėra 215km spinduliu, aplinkui girdėti tik vėjas, o išėjus matai milijonus žvaigždžių, ryškių paukščių taką ir mėnulį, didesnį nei kada esi mačius.
Ar po tokių pojūčių visiems nekurti?


Žiedas "Sarchu"